8. Mokslas

Tikslus mokslo apibrėžimas vienu aiškiu sakiniu

Mokslu vadiname patikrinamų, įrodomų, tomis pat sąlygomis neiš­vengiamai atkartojamų ir tikrovėje naudingai pritaikomų priklauso­mybių supratimą — tikslias ir neprieštaringas žinias apie numatomus gamtos reiškinius ir priežastinius dėsningumus visuomenėje.

Gali būti, kad tai pirmą kartą žinomoje istorijoje užrašyta glausta, bet išsami ir vienareiškmė mokslo apibrėžtis vienu tiksliu ir aiškiu sakiniu. Jos nuo pat paauglystės klausinėjau mokytojų, vėliau profesorių, ieškojau enciklopedijose, bibliotekose, galop internete, bet sulaukdavau tik esė pavidalo samprotavimų apie mokslinio metodo taikymo ypatumus.

O kur aiški riba tarp mokslo ir nemokslo, tarp tikimo ir tikro? Kas yra tiesa? Kaip ją pagrįsti patikrinamai, net oponentų atkartojamu būdu? Ne klausinėjant kitų, ne vadovaujantis autoritetais, oficialiu išaiškinimu, ne kliaujantis daugumos nuomone, ne balsuojant, o savo galva — kaip paprastai kiekvienam žmogui pačiam patikrinti, lengvai ir aiškiai atskirti įrodytą teiginį nuo neįrodyto?

Priimta, kad paskutinius „taškus ant i“ šiais klausimais sudėjo Galilėjus, tiksliai apibrėžęs mokslo sąvoką ir išgavęs bažnyčios (savo draugo popiežiaus) pripažinimą — nuo to prasidėjo Apšvieta, Atgimimas, mokslo, technikos ir pramonės revoliucija. Galilėjaus „Dialogas tarp dviejų sistemų, Toliamojo ir Kopernįko“ — tikrai svarbus ir stambus veikalas, gera knyga, kurioje tačiau irgi neradau mokslo apibrėžimo vienu sakiniu. Taip griežtai, kaip formuluo­jama geometrijos teorema, kaip yra užrašoma išradimo apibrėžtis. Jei kas žinote, tik aš pražiopsojau — būtinai praneškite.

Mano pasiūlytas sakinys yra dvigubas: esant aiškioms aplinkybėms (kontekste), jį galima sutrumpinti perpus — tenkintis vien sakinio dalimi iki brūkšnio arba tik antrąja sudėtinio sakinio dalimi po brūkšnio.

1. Mokslu vadiname patikrinamų, įrodomų, tomis pat sąlygomis neišvengiamai atkartojamų ir tikrovėje naudingai pritaikomų priklausomybių supratimą.
2. Mokslas yra tikslios ir neprieštaringos žinios apie numatomus gamtos reiškinius ir dėsningumus visuomenėje nuo priežasties iki pasekmės.

Kai reikia ne viso apibrėžimo, o tik mokslo kaip veiklos apibūdinimo, galima jį tiksliai išreikšti vos dviem žodžiais:

Mokslas yra dėsnių paieška.

Kadangi žmonių visuomenė yra gamtos dalis, tai humanitarinius, socialinius mokslus apibendrintai taip pat galima vadinti gamtos mokslų poaibiu. Yra ir nusistovėjęs mokslinis terminas „atradimas“ — anksčiau nežinoto gamtos dėsnio atskleidimui (suradimui, jo išaiškinimui ir įrodymui) pavadinti. Greta „išradimo“ — naujo įtaiso (technikos), gamybos būdo (technologijos) arba medžiagos (cheminės sudėties) sumanymo, išbandymo ir naudingo pritaikymo gyvenime. Todėl išradybos pavyzdžiu tikro mokslinio darbo apibrėžtį galima sutrumpinti iki vienintelio žodžio (sinonimo): atradyba.

Vladas Palubinskas

Geometriniai tautos raštai vitražo dailininkės Audronės Mickutės paveiksle „Perkūno kūjai“: