Būdingas mokslo sąvokos maišymas ir painiojimas:2. Painiava
Būdingas mokslo sąvokos maišymas ir painiojimas
Žiniasklaidoje, mokyklose, net institutuose vis dažniau suplakamos į vieną mokslo žodį visai skirtingos, nė nesusisiekiančios sąvokos:
- žinojimas — supratimas,
- duomenys — priklausomybės,
- įsiminimas — įrodymas,
- apskaita — mąstymas,
- atmintis — protas,
- faktai — argumentai,
- informacija — logika.
Abi jos vienodai reikalingos ir svarbios, viena be kitos lieka menkavertės ar net bevertės — kaip moteriška ir vyriška lytys, kiekviena turi savo vietą ir reikšmę, negali viena kitos atstoti nei pakeisti. Bet abi vadinant mokslu kaip viena sąvoka, tuojau ima vyrauti moteriškoji pusė — duomenų aprašinėjimai ir tipizavimai nustelbia dėsningumų tyrinėjimus ir atradimus. Atradėjams tenka nuolat teisintis ir atsiprašinėti, o karjerą daro įvykių aprašinėtojai ir duomenų kaupėjai bei skirstytojai.
Anksčiau aprašomieji dalykai nebuvo vadinami mokslais. Be atradimo sunku būdavo tikėtis mokslų daktaro vardo, kaip ir technikoje tik išradimų lygyje dirbantis meistras galėjo būti vertas inžinieriaus vardo. Empirinių duomenų rinkimas ir jų apibendrinimo samprotavimas, ieškant priklausomybių ir dėsningumų juk yra atvirkštiniai dalykai, kaip atvirkštinės yra medžiaga (materija) ir mintis (idėja).
Kita būdinga painiava: mokslu, ypač švietimo sistemoje, dažnai vadinamos dvi aiškios ir niekuo nepanašios sąvokos:
- tyrimas — dar nesuprastų reiškinių tyrinėjimai, nežinomų dėsnių paieška;
- ugdymas — jau žinomų dalykų mokymas, lavinimas, švietimas, pratybos.
Gali jie būti ir kartu, bet tai tebus dviejų skirtingų dalykų suma, mišinys, derinys. Toliau šiame elementoriuje nagrinėsime tik pirminę, tiriamojo mokslo sąvoką.
| ◄ 1. Metodika | 3. Tiesa ► |
Geometriniai tautos raštai vitražo dailininkės Audronės Mickutės paveiksle „Kaupuo“:
